STEAM veiklos

Paskelbta: 2022 7 balandžio

INTEGRUOTA KŪNO KULTŪROS SU STEAM MATEMATIKOS ELEMENTAIS VEIKLA
2022-04-07

Kartu su ikimokyklinio ugdymo mokytoja R. Savickiene lopšelio-darželio mokytojus pakvietėme į atvirą veiklą. Kolegėms pristatėme integruotą kūno kultūros su STEAM matematikos elementais veiklą. Į kūno kultūrą integravome skaičiavimą, geometrinių formų pažinimą.
Atvirą veiklą vedėme lauke, todėl ją pritaikėme ne tik vaikų aktyviam judėjimui, kūrybai, bet ir pažinimui, tyrinėjimui. Į lauką išsinešėme priemonių, skatinančių vaikus tyrinėti daiktus ir priskirti juos vienai ar kitai formai. Vaikų įsivertinimui panaudojome gamtinę medžiagą: kankorėžius, akmenis, giles, šakas.
Suplanavome ir organizavome mankštą, estafetes, judriuosius žaidimus, kurių metu vaikai įtvirtino geometrines formas (trikampį, skritulį, kvadratą): pavadino, tapatino su kitais daiktais, dėliojo iš įvairių gamtinių medžiagų.
Vienose veiklose dalyvavo visa vaikų grupė, o kitos vyko pogrupiais. Tai leido išvengti prastovų ir skatino vaikus būti aktyviais dalyviais. Mes, mokytojos, galėjome daugiau dėmesio skirti kiekvienam vaikui.
Veiklos metu vaikai buvo aktyvūs dalyviai, džiaugsmingai bendravo ir bendradarbiavo, kūrybiškai veikė. Priemonių ir veiklų įvairovė leido kiekvienam patirti judėjimo, atradimo ir pažinimo džiaugsmą.
Integruotos veikla – tai vienas iš ugdymo metodų, kuris didina vaikų motyvaciją, skatina kūrybiškumą bei aktyvų dalyvavimą. Šios veiklos planavimas ir organizavimas  skatino aktyviau bendradarbiauti ir bendradarbiauti su ikimokyklinio ugdymo mokytoja R. Savickiene.  Bendromis pastangomis ugdymas tapo aktyvesnis, kūrybiškesnis, leidžiantis teorines žinias pritaikyti kasdieniniame gyvenime.


Ikimokyklinio ugdymo mokytoja Sniegutė Mickuvienė

SIŪLŲ PĖDSAKAI
2022-02-22

Lopšelio-darželio mažiausieji ugdytiniai grupėje surado daug įvairių spalvų siūlų kamuoliukų.  O ką galima su jais veikti? Galima prisiūti sagą ar užsiūti rūbuose prairusią skylutę. Galima numegzti storą, šiltą šaliką, su kuriuo bus šilta net pačią šalčiausią žiemos dieną. Galima mesti katinėliui ir taip smagiai su juo paišdykauti. Galima net žaidimą „Siūlai siūlai susivykit, siūlo galo nepalikit“ pažaisti ir netgi piešti. Piešti? Tikrai taip, galima piešti ir tapti tikrais mažaisiais menininkais ir tyrinėtojais.
Pažaidę su siūlų kamuoliukais, mažieji „Kačiukai“ nuskubėjo prie staliukų. Jie pasiėmė piešimo lapus su priklijuotais siūlais, guašą, teptukus. Vaikai rinkosi spalvas ir jomis tepė, dažė siūlus. Po to ant nudažyto siūlo dėjo baltą popieriaus lapą, tvirtai prispaudė, patrynė ir su mano pagalba ištraukė priklijuotus siūlus. Vaikai greitai ir energingai atlipino popieriaus lapus. O kiek nuostabos, kiek aikčiojimo ir šūksnių pasigirdo, kai pamatė traukiamo siūlo paliktus įvairiaspalvius pėdsakus. Mažieji menininkai  plojo rankutėmis, šypsojosi ir džiaugėsi. Savo darbelius jie rodė draugams, man, auklėtojos padėjėjai, tėveliams.
Piešimas –  tai įvairiapusiška veikla, kuri apima žaidimą, kūrybiškumą ir ugdymą(si). Šios veiklos metu vaikai ne tik žaidė su siūlais, spontaniškai juos tepliojo, bet ir  pavadino spalvas. Jie pastebėjo, kad pėdsakus palieka tik dažais nutepti siūlai. Vaikų dėmesį patraukė susimaišiusios, pasikeitusios spalvos.

Ikimokyklinio ugdymo mokytoja A. Žukauskienė 

UGDOMOJI VEIKLA LAUKE „PĖDUTĖS SNIEGE“
2022-02-18

Lopšelio-darželio kiemas – puiki edukacinė erdvė, kurioje vaikai ne tik susipažįsta su aplinka, bet ir atranda, tyrinėja, eksperimentuoja, kuria, kaupia patirtį. Žiemą lauke galima nuveikti daug įdomių, nuotaikingų dalykų. Žaidybinę ugdomąją veiklą „Pėdutės sniege“ sukūriau siekdama  įtvirtinti ir praplėsti vaikų žinias apie laukinius gyvūnus.
Vieną žiemos dieną su „Nykštukų“ grupės vaikais keliavome po lopšelio-darželio kiemą ir ieškojome laukinių gyvūnų pėdsakų. Kiek džiaugsmo ir nuostabos buvo  aptikus net penkių rūšių pėdutes. Vaikai jas lygino su pačių pasigamintoje „Seklių lentelėje“ esančiais pėdsakais. Taip pat lygino juos vieną su kitu apibūdindami išvaizdą, dydį, formą. Vaikai svarstė, kurio gyvūno pėdsakai yra didžiausi, kurio – mažiausi ir kaip jie, pėdsakai,  atsiranda ant sniego. Ikimokyklinukai skaičiavo, kiek kuris gyvūnas turi pirštų. Išanalizavę pėdsakus, jie vieningai nutarė, kad čia lakstė kiškis, lapė, vilkas, meška ir ežiukas.
Pastebėjau, kad vaikai lengvai įsitraukė į šią veiklą. Jie ne tik stebėjosi atradimais, bet ir labai džiaugėsi: krykštavo,  reiškė emocijas mimika, gestais, kalba. Veiklos metu vaikai bendradarbiavo vienas su kitu, daug klausinėjo ir patys dalinosi patirtimi, žiniomis apie laukinius gyvūnus. 


Ikimokyklinio ugdymo mokytoja S. Mickuvienė

EKSPERIMENTAS „BEORĖ ERDVĖ STIKLAINYJE“
2021-12-10

Priešmokyklinio ugdymo grupės vaikai – smalsūs ir norintys išbandyti tai, kas jiems yra nauja, nežinoma.
Pakviečiau vaikus keliauti į lopšelio-darželio STEAM laboratoriją ir atlikti eksperimentą „Beorė erdvė stiklainyje“.
Prieš veiklą prisiminėme ir pasidalinome žiniomis apie tai, kaip saugiai elgtis su ugnimi, į ką kreiptis pagalbos atsitikus nelaimei šios veiklos metu. STEAM laboratorijoje vaikai rado eksperimentui reikalingas priemones: žvakutes, degtukus, įvairios talpos stiklainius. Jas apžiūrėjo, pavadino ir ėmėsi darbo. Uždegę žvakutes priešmokyklinukai stebėjo, kaip ramiai plazdena žvakutės ugnelė, ir nusakė reginį žodžiais: gražu, ramina ir džiugina, šilta, dega ugnis, geltona liepsna… Po to jie pasirinko įvairios talpos stiklainius, kuriais užvožė degančias žvakutes. Vaikai susikaupę stebėjo, kas vyksta ir svarstė, kodėl žvakutės gęsta, kokios talpos  stiklainyje ir kodėl jos dega ilgiausiai.

 
Šio eksperimento metu priešmokyklinukai išsiaiškino, kad stiklainyje nėra oro (deguonies), todėl žvakutės ir užgeso. Jie pastebėjo, kad ilgiau degė didesnės talpos stiklainyje esančios žvakutės, nes ten buvo daugiau oro (deguonies), kuris yra beskonis, bekvapis ir bespalvis. Šio amžiaus vaikai jau patys bando daryti išvadas. Po eksperimento jie pasakė –  ugnis dega tada, kai yra oro (deguonies).
Eksperimentų metu skatinu vaikus pačius aktyviai veikti, bandyti išsiaiškinti nežinomus dalykus, spręsti problemas, daryti išvadas. Tokių veiklų metu jie greičiau įgyja naujos  patirties.
Priešmokyklinio ugdymo mokytoja I. Vrubliauskienė

„PELĖDŽIUKŲ“ GRUPĖS VAIKŲ ATRADIMAI, TYRINĖJIMAI, EKSPERIMENTAI
2021-12-09

STEAM ugdymas – integralus, į kompleksišką tikrovės reiškinių pažinimą, pritaikymą ir problemų sprendimą kreipiantis ugdytinių gebėjimų ugdymas gamtos mokslų, matematikos, technologijų, menų ir inžinerijos kontekste.
„Pelėdžiukų“ grupės vaikams patinka atlikti įvairias STEAM veiklas. Kiekvieną savaitę jie sprendžia vis kitą iššūkį, kurio metu sužino, kas atsitiks pavyzdžiui: sumaičius skysčius, užpylus saldainius vandeniu, „susidraugavus“ stiklui ir vandeniui ir daugelį kitų. Vaikai iš pradžių išsako savo spėjimus, o vėliau, atlikę bandymą ar eksperimentą, paneigia juos arba patvirtina. Pokalbių, diskusijų metu vaikai sužino, kodėl būtent toks buvo eksperimento rezultatas ir jų amžių atitinkantį, mokslu pagrįstą paaiškinimą.
Eksperimentas „Spalvoti kamuoliuka“. Vaikai apžiūrėjo ir pavadino eksperimentui reikalingas priemones (plastikinės stiklinės, pipetės) ir medžiagas (vanduo aliejus, dažai, druska). Išsakė savo pastebėjimus, kur šios medžiagos ir priemonės yra naudojamos buityje. Jie įsitraukė į mano pasiūlytą iššūkį „Spalvoti ir stebuklingi kamuoliukai“. Darželinukai patys iš plastikinio butelio pylėsi vandenį į stiklinę. Veikdami jie diskutavo ir spėliojo, kur atsidurs aliejus, kai jį užpilsime ant stiklinėje esančio vandens. Vaikų spėjimai išsiskyrė, vieni manė, kad aliejus bus apačioje stiklinės, o kiti, kad bus viršuje. Užpylę aliejų vaikai pastebėjo, kad jis atsidūrė viršuje. Antrame eksperimento etape į aliejaus pripildytas stiklines darželinukai lašino spalvotą vandenį ir gėrėjosi aliejuje plaukiančiais spalvotais karoliukais. Eksperimento metu išsiaiškinome, kodėl vanduo nesimaišo su aliejumi. Pasirodo, kad aliejus yra mažiau tankus nei vanduo, o du nevienodo tankio skysčiai negali susimaišyti. Taip pat vandens molekulės labiau traukia viena kitą. Tuo tarpu aliejaus molekulės viena kitą traukia mažiau. Eksperimentas vaikams labai patiko, jie ne tik smagiai praleido laiką tyrinėdami, tačiau ir sužinojo daug naujo.


Tyrimas „Kas tas vanduo? „Kas nutiktų, jei nebūtų vandens?“ – išgirdę tokį klausimą „Pelėdžiukų“ grupės vaikai nei kiek nesutriko ir išsakė savo pastebėjimus: negalėtumėme praustis, nebūtų ko gerti, nelytų lietus, nebūtų gardžios arbatos. O kas tas vanduo? Norėdami sužinoti atsakymą į šį klausimą vaikai atliko įvairius eksperimentus: apžiūrėjo vandenį supiltą į permatomus indus, nusakė jo spalvą, kvapą, skonį. Vaikai lašino pipete lašiuką vandens ant stikliuko ir stebėjo pro mikroskopą, kaip atrodo vanduo, pasakė į ką jis panašus.

Darželinukai ieškojo atsakymų į probleminius klausimus:
– „Kas nutiks, jei į vandenį įlašinsime dažų?“;
– „Kas nutiks, jei ant lapo lašinsime vandenį?“;
– „Kas nutiks, jei vandenį lašinsime ant šviečiančio molberto?“;
– „Kas nutiks, jei ant spalvotų sldainių užpilsime vandens?“

 
Šių eksperimentų metu vaikai sužinojo, kad vanduo yra skaidrus, neturi jokio kvapo, skonio. Jie pastebėjo, kad susimaišius vandeniui ir dažams vanduo nusidažo įdėtų dažų spalva ir kuo daugiau dažų, tuo spalva yra ryškesnė. Užlašinę vandens ant popieriaus lapo ir molberto vaikai stebėjo, kur jis dingo. Vienu atveju vanduo susigėrė į lapą, kuris nuo drėgmės tapo tamsesnis, o kitu – nubėgo molbertu, palikdamas šlapią „kelią“. Na, o spalvoti saldainiukai, nustebino visus savo ryškiomis spalvomis ir, žinoma, ištirpo. 
https://youtu.be/i0fFgPdE_SY
STEAM veiklų metu siekiu sudominti vaikus tyrinėjimais, eksperimentais ir praplėsti pažintinius jų gebėjimus. Pastebėjau, kad aktyvios, patirtinės veiklos metu dingsta vaikų  įtampa ir susikaustymas, atsiranda susidomėjimas veikla, didėja pasitikėjimas savimi, atsiskleidžia kūrybiškumas ir greičiau įsimenama, įtvirtinama informacija.
Ikimokyklinio ugdymo mokytoja E. Dargužienė

VOVERYTĖS GRYBAI
2021-11-19

Atėjus rudenėliui  aš, meninio ugdymo mokytoja V.  Berteškienė, ir ikimokyklinio ugdymo mokytojos (A. Žukauskienė, R. Mingilienė) su „Kačiukų“ grupės vaikais ėmėmės įgyvendinti  projektą „VOVERYTĖS GRYBAI“. Projekto veiklos apėmė visas STEAM sritis: gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos, menų ir matematikos.
Pradėjus dygti pirmiesiems grybams, projektu susidomėjo ir kitų grupių vaikai, lopšelio-darželio darbuotojai. 
Projekto dalyvių prižiūrimi grybai ėmė augti kaip ant mielių. Mažieji vos spėjo „grybauti“. Jie padarė išvadą, kad grybai labai greitai auga, o nupjovus vienus, jų vietoje  išauga kiti.  Projekto dalyviai grybus apžiūrinėjo, uostė, rinko, matavo, svėrė, lygino su kitais daiktais, piešė, aplikavo, džiovino, vėrė ant siūlo.  Veiklų metu vaikai išmoko laistyti grybus „dulksna“. Jie išsiaiškino, kad grybai gali augti šviesiose ir tamsiose patalpose. 
Darželinukai atliko eksperimentą: vienus grybus džiovino vaisių džiovyklėje, o kitus – popieriniame puodelyje, kurį padėjo ant radiatoriaus. Jie pastebėjo, kad grybai greičiau išdžiuvo vaisių džiovyklėje. 


Man padedant net eilėraštuką sukūrė :

VOVERYTĖS GRYBAI 

Kas galėjo pagalvoti,
Kad rudoji Voverytė,
Nesurado žiemai grybų
Ir liūdna prie kelmo rymo.

O „Kačiukai“ darbštuoliukai ,
Šitaip tarė Voverytei,
Kad neverta nusiminti,
Grybų galim užauginti.

Vienas grybas, antras, kitas.
Greit išauš Kalėdų rytas.
Tai maži vaikai pamanė:
-„Auga Seniai Besmegeniai.“

Auga auga šampinjonas,
Visų grybų čempionas!
Voverytės ir vaikiukų,
Laukia daug baltų grybukų.

Voverytė atšokavo
Ir krepšelį grybų gavo.
Kad pridygo, tai pridygo,
Net kaimynui Ežiui liko! “

O pabaigoje visi grybai iškeliavo į puodą, kur virė sriuba. Bet ir Voverytė neliko nuskriausta, vaikai suvėrė jai džiovintų šampinjonų karolius. Veiklos metu jie svarstė, kur Voverytė turėtų grybus laikyti per žiemą-drevėje ar ant medžio? Nusprendė, kad drevėje yra saugiau ir neužlyja lietus, todėl grybai išsilaikys iki pavasario. 

Projekto metu visas lopšelis-darželis judėjo, krutėjo ir, žinoma, labai džiaugėsi. Beliko laukti kito rudenėlio ir kito grybų derliaus. 
Dėkojame projekto  rėmėjui UAB „BALTIC CHAMPS“  už  padovanotą grybų substratą.
Meninio ugdymo mokytoja V. Berteškienė

LIETUČIO IŠDAIGOS
2021-11-15
Vienas lašas ant nosytės,
Antras lašas ant rankytės.
Kapsi kapsi pamažu
Melsvas lašas iš debesų.
Patiems mažiausiems darželinukams kyla daug klausimų apie lietutį: Kaip ir iš kur atsiranda lietutis? Kaip gi tas lietutis atrodo? Ar jis sausas? O gal šlapias? Visus atsakymus suradome atlikdami eksperimentą su vandeniu „Lietučio išdaigos“.
Mažieji su mano ir auklėtojos padėjėjos pagalba į stiklines pripylė vandens. Į vieną stiklinę įdėjome dažų. Vaikams labai patiko savarankiškai maišyti vandenį su dažais ir stebėti, kaip jis keičiasi. Ant nedažyto vandens užpurškiau skutimosi putų. Tai – debesėliai. Pamatę juos vaikai plojo, juokėsi. Tada kartu su vaikais paėmėme pipetes, teptukus ir jais lašinome nuspalvintą vandenį ant debesėlio. Kai jis prikaupė tiek vandens, jog nebeišlaikė jo – pradėjo lyti. Oi kiek džiaugsmo ir nuostabos sukėlė tie melsvi lietaus lašeliai!

Šios veiklos metu vaikai tapo energingais, veikliais, išradingais tyrinėtojais, bandė save išreikšti mimika, veiksmais, judesiais, džiaugėsi savo atradimais ir juos rodė man bei mano padėjėjai.
Ikimokyklinio ugdymo mokytoja A. Žukauskienė

GAISROSAUGOS ĮGŪDŽIŲ UGDYMAS PER STEAM VEIKLĄ „UGNIES GESINIMO BŪDAI“
2021-10-29

Gaisras – tai nekontroliuojamas degimas, keliantis pavojų žmogui, turtui ar aplinkai. Ugdant vaikų saugaus elgesio su ugnimi sampratą ir įgūdžius, saugumo, savarankiškumo, atsakingumo nuostatas pasitelkiau STEAM metodą. Su „Nykštukų“ grupės vaikais STEAM laboratorijoje vykdžiau veiklą  ,,Ugnies gesinimo būdai“. Jos metu vaikai svarstė ir dalinosi patirtimi apie tai, kokiomis priemonėmis galima užgesinti žvakės liepsną. Darželinukai pasiūlė ją užpūsti. Visiems kartu pūstelėjus oro, ji užgeso. Kodėl?  Eksperimento metu vaikai sužinojo, kad žvakė užgeso, nes pūtimo metu susidarė vėjas, kuris ir užgesino liepsną. Vaikai pastebėjo, kad, užgesus žvakei, pasklido  dūmai ir nemalonus kvapas. Veiklos metu išbandėme dar tris ugnies gesinimo būdus: nedegaus audeklo metimą, smėlio bėrimą, vandens pylimą. Vaikai pastebėjo, kad pilant vandenį ant liepsnos, pasigirsta šnypštimas ir ji sušlapusi užgęsta. Jie padarė išvadą, kad šlapi daiktai nedega. O kodėl liepsną užgesina nedegus audeklas, smėlis? Vyresnieji ikimokyklinukai teigė, kad po audeklu ir smėliu nėra oro, todėl žvakutė ir nedega.
Ugnies pagalba „Nykštukų“ grupės vaikai sukūrė paslaptingus paveikslėlius – buvo truputį baugu, bet smagu! Su suaugusiųjų pagalba jie  „vedžiojo“ popieriaus lapą virš žvakės liepsnos ir pastebėjo „išrašytas“ pilkos spalvos juostas, dėmes. Vaikai sakė, kad piešinys atsirado nuo dūmų, kurie, degant liepsnai, kilo į viršų. Jie padarė išvadą: „Ugnis gali būti ne tik priešas, bet ir draugas, jei su ja saugiai elgsimės“.


Gaisrosaugos įgūdžių ugdymas yra sistemingas ir nuoseklus procesas. Svarbu sužadinanti vaikų norą kuo daugiau sužinoti, įgyti praktinės patirties, įsisąmoninti ir suvokti atsakomybę už savo ir kitų saugumą, laikytis saugaus elgesio principų kasdieninėje aplinkoje, gebėti orientuotis sudėtingesnėse situacijose.
Ikimokyklinio ugdymo mokytoja Sniegutė Mickuvienė

GEOMETRINĖS FIGŪROS
2021-10-08

„Smalsučių“ grupės vaikai susipažino su geometrinėmis figūromis: kvadratu, trikampiu, stačiakampiu, skrituliu. Iš daugkartinio naudojimo vamzdelių ir varžtų, veržlių  jie sukonstravo pasirinktas figūras. Vaikai skaičiavo, kiek kraštinių turi trikampis, stačiakampis, kvadratas. Lygino kvadrato ir stačiakampio kraštinių ilgius.  Po to spėjo, o vėliau išbandė, kurios figūros gali riedėti, o kurios ne. Priešmokyklinukai padarė išvadą – kampuotos figūros nerieda, o apvalios – rieda.

Įtvirtindami geometrinių formų pavadinimus žaidėme žaidimą ,,Suras tinkamą daiktą“. Šio žaidimo metu vaikai supančioje aplinkoje ieškojo įvairių formų daiktų ir juos dėjo į pačių suklijuotas atitinkamas figūras. Lauke priešmokyklinukai surado piešimo primones ir jomis ant smėlio piešė žinomas figūras.

Netradicinių veiklų metu vaikai ne tik tyrinėjo formų įvairovę, jų panašumus bei skirtumu, pavadino geometrines figūras, bet ir lavinosi analizės ir sintezės įgūdžius, ugdėsi pastabumą, mąstymą.
Priešmokyklinio ugdymo mokytoja Reda Skėrytė

DRAUGYSTĖS TILTAI
2021-06-14

Kaip nukeliauti pas draugus, kurie gyvena saloje? Kas yra sala? Kaip ir iš ko statyti tiltą? Darželinukai aiškinosi, kas yra sala ir kūrė jos žemėlapį: piešė salą, vandenį, sausumą. Aptarę su draugais salos žemėlapį, vaikai patys iš įvairių medžiagų (smėlio, tento, medžio šakelių, samanų, vandens ir kt.) kūrė ją lopšelio-darželio kieme.



Darželinukai diskutavo, kaip nukeliauti Meškiukui pas draugus, kurie gyvena saloje. Jie siūlė plaukti laivu, skristi lėktuvu, bristi vandeniu, eiti tiltu. Nutarta statyti tiltą. Vaikai iš biuro popieriaus gamino vamzdžius.  Padėję pieštuką ties trumpąja lapo kraštine, vyniojo popierių ant pieštuko. Po to ridendami ritinėlį tarp delnų formavo vamzdelį. Atsilenkiantį popieriaus kraštą patepė klijais ir dar rideno vamzdelį tarp delnų kol klijai išdžiuvo. Ištraukus pieštuką, gavosi vamzdelis. Juos mažieji darželinukai nudažė įvairiomis spalvomis. Vaikai iš vamzdelių ir varžtų, veržlių gamino  tilto  konstrukcijas. Vėliau į rėmo apačią įstatė iš popieriaus lakšto suformuotą tilto kelio dangą.

Prasidėjo tilto tiesimo į salą darbai. Visų grupių vaikai sujungė savo tiltus į vieną. Jo ilgis – 5 metrai 61 centimetras. Ištiesę tiltą, vaikai pastebėjo, kad jis nesilaiko, linksta. Pasitarę nusprendė, kad reikia atramų, kurias gali pastatyti iš kaladėlių, medžio šakų ir kt.


Tiltas pastatytas! Ar jis išlaikys tris draugus? Saulutė, Meškiukas ir Gėlytė susitiko ant tilto. Projektas pavyko! Vaikai plojo ir krykštavo iš džiaugsmo.
Taikant STEAM metodą skatinome vaikus eksperimentuoti, pasitelkti vaizduotę, kūrybiškumą.  Pastebėjome, kad vaikai nori sužinoti, išmokti, suprasti, kas vyksta aplinkui. Tyrinėdami atidžiai stebėjo, klausėsi, reiškė mintis, domėjosi.
Direktoriaus pavaduotoja ugdymui Reda Skėrytė

MĖGSTAMIAUSI VAIKŲ EKSPERIMENTAI (STEAM)
2021-03-18

Lopšelio-darželio mokytojos dalyvavo respublikiniame ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų ir mokytojų virtualiame projekte „Mėgstamiausi vaikų eksperimentai“. Projekto tikslas – virtualioje erdvėje pasidalinti mokytojų darbo patirtimi, idėjomis kaip organizuoti vaikams tikslingus tyrinėjimus, įvairius bandymus, eksperimentus, pasitelkus įvairias priemones.
1. Eksperimentas „Spalvų šėlsmas“ (priešmokyklinio ugdymo mokytoja R. Skėrytė).
Tikslai. Lavinti kūrybiškumą, vaizduotę, smulkiąją motoriką, rankų-akių koordinaciją eksperimentuojant su dailės medžiagomis ir priemonėmis, tyrinėjant ir atrandant įvairius veikimo jomis būdus. Atrasti spalvų, linijų, formų įvairovę. Numatyti galimą rezultatą. Pasakoti apie patirtus išgyvenimus.
Priemonės ir medžiagos: popierinis rankšluostis ar tualetinis popierius (raštuotos faktūros), flomasteriai, plastikinės pipetės, vanduo, padėklas ar kitoks pagrindas.
Eksperimento aprašymas. Vaikai flomasteriais taškuoja popieriniame rankšluostyje ar tualetinio popieriaus lapelyje išspaustą raštą. Veiklos metu vaikai pavadina spalvas ir pasako, kokį piešinį (raštą) išryškino. Vėliau vaikai spėja, prognozuoja, kas atsitiks su piešiniu, kai ant jo pipete užlašinsime vandens lašelių. Veiklos metu vaikai įvaldo pipetės veikimo principą, džiaugiasi naujai atrastu veiklos būdu. Jie pastebi ir pasako, kad vanduo susigeria į popierių, o spalvos susilieja ir tampa ryškesnės. Veiklos metu vaikai stebi, kaip maišosi spalvos ir pavadina naujai atsiradusias spalvas, atspalvius, analizuoja rezultatą, fantazuoja, ką mato savo susiliejusiuose raštuose, spalvose. Nutapę visą gabalėlį popieriaus, jį tiesiog pakabina ant virvės, arba palieka ant padėklo ir leidžia išdžiūti.
Rezultatas.  Lavėja akies ir rankos koordinacija. Vaikai įsitraukia į veiklą, atsipalaiduoja, nusiramina. Jie sužino, kad maišydamosi spalvos virsta naujomis spalvomis ar atspalviais, o popierinis rankšluostis sugeria vandenį, sušlampa. Džiaugiasi veiklos procesu ir rezultatu.

2. Tyrinėjimas ,,Formų pasaulis“ (ikimokyklinio ugdymo mokytoja R. Savickienė).
Tikslas. Skatinti vaikus tyrinėti plokštumos ir erdvines figūras, eksperimentuoti, kurti, konstruoti. 
Priemonės ir medžiagos. Iešmeliai, skalbinių segtukai ir plastilinas. 
Veiklos aprašymas. Geometrinių figūrų yra visur. Vaikai jų ieškojo grupėje, lauke, namuose, o suradę pavadino. Jie  tyrinėjo, lygino, kūrė įvairias plokštumos ir erdvines figūras: skaičiavo kampus ir kraštines, matavo ir lygino kraštinių ilgį, aukštį. Vaikai priėmė iššūkį: iš iešmelių ir plastilino sukonstruoti kubą ir piramidę, kurio kraštinės būtų tvirtos ir išlaikytų 6-10 skalbinių segtukus. 
Rezultatas. Praktiškai veikdami lavino smulkiosios motorikos įgūdžius, tobulino konstravimo, erdvinio mąstymo, skaičiavimo, plokštumos ir erdvinių figūrų pažinimo gebėjimus. Komandinio darbo metu surado ir įvardino plokštumos ir erdvinių figūrų skirtumus ir panašumus. Kalboje vartojo ilgį, aukštį apibūdinančias sąvokas.



3. Eksperimentas „Kas atsitiks?“ (priešmokyklinio ugdymo mokytoja I. Vrubliauskienė). 
Tikslas – tyrinėti žvakių savybes, lavinti kūrybiškumą, vaizduotę, numatyti galimą rezultatą, pasakoti apie patirtus išgyvenimus. 
Priemonės ir medžiagos. Žvakės pagamintos iš vaško. Indas su šaltu vandeniu. Vienkartinės lėkštės su sniegu. Mėlyni maistiniai dažai. Pipetės. Degtukai. Piešimo popierius. Flomasteriai, klijai. 
Eksperimento aprašymas. Uždegamos žvakės. Vaikai pastebi ir pasako (paaiškina), kas vyksta su žvakėmis. Žvakės tirpsta, vaškas yra karštas. Tirpstantį vašką lašina į indą su vandeniu, vienkartinę lėkštę su sniegu. Prieš tai sniegą padengia lašindami pipete mėlynu vandeniu. Vaikai pastebi ir pasako, kad vaškas stingsta, sušąla. Ištraukia sustingusius vaško lašus ir pasako į ką jie panašūs. Vaško detales vaikai priklijuoja prie lapo ir kuria darbelius: pasako, ką įsivaizduoja, piešia trūkstamas dalis, pasakoja draugams, ką nupiešė. Ant sniego lašintą vašką palieka. Prognozuoja kas atsitiks?. Sniegas tirpsta, virsta vandeniu, sustingusio vaško lašeliai lieka. 
Rezultatas. Vaikai įsitraukia į veiklą, atsipalaiduoja, nusiramina. Jie sužino, kad karštoje temperatūroje vaškas tirpsta, vėsioje, šaltoje stingsta. Džiaugiasi veiklos procesu ir rezultatu.  

   

Respublikinė akcija „Kūrybinė STEAM savaitė darželyje 2020“.Tema „Aš namelį pastačiau“.
2020-06-12

Šiaulių r. Meškuičių lopšelyje-darželyje ,,Kūrybinė STEAM savaitė darželyje 2020“ vykdyta pasitelkiant pasakos ,,Trys paršiukai“ siužetą, naudojant  natūralias priemones, medžiagas, antrines žaliavas.
Į vasaros metu lopšelyje-darželyje veikiančias grupes atkeliavo pasakos ,,Trys paršiukai“ personažai: Nif Nifas, Nuf Nufas ar Naf Nafas. Jie pakvietė vaikus paklausyti pasakos, pažiūrėti animacinio filmuko. Darželinukai klausėsi auklėtojų skaitomos pasakos ir atsakė į pateiktus klausimus: iš kokių medžiagų buvo pastatyti paršiukų nameliai, ar jie buvo tvirti, kodėl vilkas nupūtė du namelius, o trečio – ne ir kt. Vieni vaikai grupėse, kiti – lauke surado, parodė, pavadino natūralias medžiagas: plytas, akmenis, šiaudus, medžio šakeles. Tyrinėjo šias medžiagas, svarstė ir pasakė, kokį namelį galima nupūsti, kodėl; lygino jas pagal svorį, ilgį, dydį, aukštį, plotį ir nusakė dydžio santykius (pvz. viena šaka – ilga, o kita – trumpa; plyta – sunki, o šiaudas – lengvas ir t.t.). Vaikai piešė namus, kūrė jų statymo planus pavaizduodami namo konstrukcijas: sienas, stogą, langus, duris ir kt.

Lauke ar grupėse darželinukai statė namelius paršiukams. Iššūkis – namelis turi būti tokio dydžio, kad jame tilptų vienas iš paršiukų, tvirtas, kad jį būtų galima pernešti iš vienos vietos į kitą. Vaikai rinkosi auklėtojų pasiūlytas medžiagas: medžio šakas, lentas, tualetinio popieriaus ritinėlius, dėžes ir kt. Patys konstravo pamatus, atraminius stulpus, sienas, stogą. Kad namelis būtų tvirtas, vaikams teko kalti, tvirtinti detales lipnia juosta, rišti virvutėmis, klijuoti. Statybinės medžiagos matavimui jie panaudojo liniuotes, ruletę, metrą. Per daug ilgas šakas, lentas darželinukai, prižiūrimi auklėtojų, pjovė ir vėl matavo, nes, pasak jų, visų sienų aukštis turi būti vienodas, o stogas didesnis už namo viršų, kad neįkristų ir apsaugotų namą nuo lietaus, sniego. Vaikai bandė statyti namelius be pamatų, bet greit suprato, kad tokio namelio nepavyks pernešti iš vienos vietos į kitą – jis sukryps, suirs, sugrius. Vieni tam parinko ir pritaikė lentas, kiti – dėžes.

Pastatytuose nameliuose vaikai apgyvendino paršiukus ir džiaugėsi, kad iššūkį pavyko įveikti – nameliai turi pamatus, sienas, stogą, yra tvirti, pernešami iš vienos vietos į kitą ir svarbiausia – tinkami gyventi paršiukams.
Namelius Nif Nifas, Nuf Nufas ir Naf Nafas jau turi, bet jie negali gyventi be iššūkių! Darželinukai gavo dar vieną užduotį – aptverti namelius tvora, kurios konstrukcijos išlaikytų kokius nors pasirinktus daiktus. Vaikai lopšelio-darželio lauko aplinkoje tyrinėjo metalines, medines tvoras ir jų konstrukcijas. Jie bandė tverti tvorą iš plonų šakelių, bet greitai pastebėjo, kad jos neatlaiko jokių daiktų ir pasirinko kitas medžiagas: kaladėles, išlaikančias kankorėžius; skalbinių segtukus, išlaikančius medinius pagaliukus; tualetinio popieriaus ritinėlius ir spalvotas vielutes, išlaikančius pušies kankorėžius.

Visą savaitę aktyviai veikę grupėse ar lauke, penktadienį, vaidinimo ,,Trys paršiukai“ metu, pristatė kitų grupių vaikams savo pastatytus namelius, aptvertus tvoromis. Kartu su pasakos personažu Vilku jie bandė nupūsti namelius, bet nepavyko. Nameliai stovėjo, kaip stovėję.

Respublikinės akcijos ,,Kūrybinė STEAM savaitė darželyje 2020“ metu darželinukai įvairių veiklų metu įgytas žinias pritaikė praktiškai ir  patys išsiaiškino, kaip viskas veikia iš tikrųjų, sprendė problemas, aktyviai bendravo bei bendradarbiavo vieni su kitais. 
Inžinerinių įgūdžių ugdymas tapo iššūkiu ir lopšelio-darželio mokytojoms, kurios turėjo parūpinti reikiamų priemonių, skatino vaikus drąsiai, savitai realizuoti savo sumanymus, ugdė jų  savarankiškumą, pasitikėjimą savimi, gebėjimą planuoti ir įgyvendinti statybinius projektus nuo pradžios iki galo, spręsti procese kylančias problemas.

Direktoriaus pavaduotoja ugdymui Reda Skėrytė

EKSPERIMENTAI „SMALSUČIŲ“ GRUPĖJE
2019-03-04

Tėvų ir auklėtojų bendradarbiavimas padeda lengviau užmegzti emocinius ryšius su vaikais, praturtina ugdomąją veiklą. ,,Smalsučių“ grupės ugdomosiose veiklose aktyviai dalyvauja Dovydo Janevičiaus mama Alina. Šiandien ji pasiūlė vaikams idėją – padaryti eksperimentą. Iš surinktų beržo šakelių visi sukūrė dekoraciją. Užduotis Smalsučiams – kiekvieną dieną palaistyti beržo šakeles ir stebėti kas atsitiks. 
Veiklos metu Dovydo mama skatino priešmokyklinukus kaupti patirtį stebint, tyrinėjant, eksperimentuojant, o vėliau argumentuotai ir remiantis faktais pristatyti sukauptą informaciją, eksperimento rezultatus.
Dovydo mama priešmokyklinukams padovanojo knygą ,,Tu gali piešti“ ir Dovydo senelio padarytą inkilą. Knyga jau susidomėjo mažieji dailininkai, o inkilą įkelsime į medį augantį lopšelio-darželio kieme. 

Priešmokyklinio ugdymo pedagogė Ilona Vrubliauskienė